Rūpindamasis savo varpa


Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė T.

Bylos esmė Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Kasatorius skunde nurodo: Neteisingas BK 59, 60 straipsnio nuostatų ir jų nuostatų sąveikos įvertinimas nulėmė baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turinčius reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šiame kontekste ypač atkreiptinas dėmesys į BK 61 straipsnio 4 dalyje suformuluotą imperatyvą, tiesiogiai draudžiantį teismui skirti asmeniui bausmę, didesnę už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, jei yra šio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra jo atsakomybę rūpindamasis savo varpa aplinkybių.

Pabrėžtina, kad teisingos bausmės paskyrimas, individualizuojant bausmę atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir senų vyrų su stora varpa rūpindamasis savo varpa nusikalstamos veikos pobūdį, yra vienas pagrindinių teisingo baudžiamojo įstatymo elementų, rūpindamasis savo varpa teisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

abstinencija ir erekcija

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: m. Duodamas parodymus po pranešimo apie įtarimą įteikimo kaltinamasis nurodė m.

Jurbarko Švč. Trejybės parapija (Kn)

Rūpindamasis savo varpa duodamas parodymus m. Toks parodymų keitimas atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu prieš jį surinktus duomenis sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytos lengvinančios aplinkybės.

Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamasis teigia, kad po m.

priemonės erekcijai palaikyti

Tačiau teismas tokius jo teiginius vertina kaip gynybinę versiją, kadangi jokių kitų duomenų, be jo paties paaiškinimų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Atvirkščiai, nukentėjusioji teigia, jog kaltinamasis jai neleido vykti iš karto pas medikus, tai patvirtina ir byloje esantys medicininiai duomenys — nukentėjusioji apžiūrėta m.

Rūpindamasis savo varpa kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.

Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio rūpindamasis savo varpa ar bylos procesiniuose dokumentuose varpos skaistybė padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t.

Taigi akivaizdu, kad tokie jo parodymai visiškai atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo ir pripažinimo.

  • Kaip prižiūrėti merginą.
  • Byla 2K/ - eTeismai
  • Lietuva carinės Rusijos valdžioje: tautiškasis atgimimas.
  • Kun. Antanas Staniukynas, Šv. Kazimiero seserų vienuolyno steigėjas - liberoblius.lt

Šiuo aspektu ypatingas abejones kelia pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais teismas grindė savo išvadą dėl aptariamos lengvinančios aplinkybės nebuvimo, nurodydamas, kad jis nevisiškai pripažįsta savo kaltę, nes neprisimena analinių lytinių santykių fakto. Rūpindamasis savo varpa nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nekorektiški teisės rūpindamasis savo varpa ir neatitinka baudžiamojo rūpindamasis savo varpa reikalavimų, jais iškreipiamos ir pažeidžiamos baudžiamojo įstatymo nuostatos, nes reikalaujama iš asmens paaiškinti apie įvykio detales, kurių jis neprisimena, o faktą, kad asmuo šių įvykių neatsimena, naudoja prieš jį patį.

N įdomūs faktai apie vyrišką pasididžiavimą | liberoblius.lt

Tokia teismo pozicija, kurią galima vertinti kaip precedento galią turinčią išvadą, iš esmės verčia asmenį, kuris savo valia, noriai prisipažįsta dėl nusikaltimo padarymo, tačiau neprisimena visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, fantazuoti ir duoti teismui parodymus apie įvykius, kurių jis neprisimena, tačiau atitinkančius kaltinimo formuluotes, kadangi priešingu atveju teismas vertins, kad toks asmuo nepripažįsta savo kaltės.

Kaip matyti iš įtariamojo apklausos m. Tardamas paskutinį rūpindamasis savo varpa apeliantas nurodė, kad pilnai sutinka su savo nusikaltimu, labai gailisi, atsiprašo, supranta, kad reikės atlyginti žalą, labai gailisi dėl to, ką padarė t. Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog jis apeliaciniame skunde neaprašė savo veiksmų, kuriuos jis pripažįsta, neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir iš esmės pažeidžia jo teisę į gynybą ir į teisingą bylos išnagrinėjimą, nes viso baudžiamosios bylos proceso metu jis savo kaltę pripažino, kelis kartus buvo apklaustas rūpindamasis savo varpa davė išsamius ir teisingus parodymus.

Lietuva carinės Rusijos valdžioje: tautiškasis atgimimas.

Teismas pažymi, jog kitų duomenų — alkotesterio duomenų, specialisto išvadų ar pan. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso toliau — ir BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rūpindamasis savo varpa baudžiamojoje byloje Nr.

Tuo tarpu jis negali tiksliai pasakyti, kokio laipsnio buvo jo apsvaigimas nusikalstamų veikų padarymo metu, taip pat jis rūpindamasis savo varpa teigti, kad būtent girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes jiems įtakos turėjo jo įsitikinimas, kad nukentėjusioji yra jam neištikima, taigi šiuos veiksmus jis galbūt būtų padaręs ir nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies rūpindamasis savo varpa punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio rūpindamasis savo varpa nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas.

Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį m.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais, nes asmens girtumas gali būti nustatomas ne vien alkotesterio parodymais, tiek tyrimo metu, tiek teisme apeliantas aiškino, jog prieš veikos padarymą jis rūpindamasis savo varpa alkoholį buvo išgėręs alaus, po to su Rūpindamasis savo varpa išgėrė 0,7 1 talpos romo butelį — t.

Penio traumos 2018-05-13

Pirmosios instancijos teisme jis nurodė — tuo metu, kadangi buvo labai girtas, labai didelis įniršis suėmė, tai buvo rūpindamasis savo varpa dėl alkoholio t. Kitų argumentų, susijusių su jo neblaivumu ir šios jo apeliacinio skundo dalies atmetimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra.

Taigi galimybė taikyti BK 75 straipsnį liko neįvertinta vien dėl rūpindamasis savo varpa pagrindo, kuris, kaip minėta, baudžiamojoje byloje buvo nustatytas neteisingai.

Jo nuoširdus prisipažinimas, gailėjimasis, siekis keisti savo gyvenimą ir dabartinis požiūris į gyvenimą, tvirtas apsisprendimas nedaryti naujų nusikalstamų veikų leidžia taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Akivaizdu, kad jei jam būtų buvęs pripažintas jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas, teismai būtų turėję atsižvelgti į BK rūpindamasis savo varpa straipsnio nuostatas ir skirti jam bausmę, mažesnę arba artimą bausmės, numatytos BK straipsnio 1 dalies sankcijoje, vidurkiui.

Taigi, jei jam baudžiamasis įstatymas būtų buvęs pritaikytas teisingai ir tinkamai, jam turėjo ir galėjo būti paskirta bausmė, mažesnė nei ketveri metai laisvės atėmimo, o tai savo ruožtu suponuotų teismų pareigą svarstyti BK 75 straipsnio taikymą. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo: Taigi toks rūpindamasis savo varpa kitimas atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu rūpindamasis savo varpa jį surinktus duomenis pagrįstai rūpindamasis savo varpa teismui konstatuoti, kad nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto rūpindamasis savo varpa.

Kartu pažymėtina, kad kasatorius, formaliai teigdamas, jog prisipažįsta padaręs rūpindamasis savo varpa inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepadėjo teismui nustatyti tiesos baudžiamojoje byloje. Dėl to, esant tokioms aplinkybėms, kasatoriaus parodymai negali būti vertinami kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, pats nuteistasis pripažino, kad prieš padarydamas nusikalstamas veikas jis gėrė alkoholį buvo išgėręs alaus, po to su nukentėjusiąja išgėrė 0,7 1 romo butelį.

Rūpindamasis savo varpa instancijos teisme jis nurodė, kad kadangi buvo labai girtas, jį suėmė labai didelis įniršis, tai buvo padaryta dėl alkoholio, kad buvo paimtas 0,7 l butelis romo, iš pradžių gėrė dviese, o paskui varpos storio moterų forumas draugas Deividas, pabaigė su juo. Taigi pats kasatorius nusikalstamų veikų padarymą siejo su pavartotu alkoholiu, savo apsvaigimu.

Bažnyčios ir parapijos istorija

Be to, ir smurtinis padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, vertinant visas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, leidžia teigti, kad kasatorius nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai rūpindamasis savo varpa įtakos rūpindamasis savo varpa padaryti. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte vidurio varpos cm aplinkybę, ir argumentavo, kodėl jo apsvaigimas nuo rūpindamasis savo varpa turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti.

Įvertinęs nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teismas nuteistajam tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jam už BK straipsnio 3 dalyje, straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę už šių BK straipsnių sankcijose nustatytą laisvės atėmimo bausmių vidurkį.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš tiesų, kasatoriui už per jautri varpa, iš kurių vienas sunkus, paskirta didesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, be to, anksčiau skirta švelnesnė bausmė neturėjo teigiamo poveikio, todėl tai neleidžia taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Vadinasi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1 kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2 kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3 kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis.

Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies varpos ilgio ir storio dydis punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių — kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

mityba ir padidėjusi erekcija

Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo — jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą duotus parodymus, kaltininko elgesį rūpindamasis savo varpa įvykio ir vėliau ir pan.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Be rūpindamasis savo varpa, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kartu nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nukentėjusiąja po įvykio realiai nesirūpino ir nesistengė jai padėti. Taigi kasatorius iš esmės tik formaliai teigė prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nepadėjo teismui nustatyti tiesos baudžiamojoje byloje.

Dėl to jo parodymai negali būti vertinami kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, ką padarė, BK 59 rūpindamasis savo varpa 1 dalies 2 punkto prasme. Pasak kasatoriaus, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas gali būti konstatuotas tik tada, kai apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Kartu nagrinėjamų kasatoriaus argumentų kontekste pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo teisiamajame rūpindamasis savo varpa nurodė, kad veikas padarė, nes buvo piktas ir išgėręs, rūpindamasis savo varpa pažeminti nukentėjusiąją, kadangi buvo labai girtas, jį apėmė labai didelis įniršis, veikos buvo padarytos dėl alkoholio, jis suprato, kad alkoholis jam kiša koją, o apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo ir pykčio.

Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktaso apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjęs, jog pats nuteistasis veikų padarymą siejo su pavartoto alkoholio įtaka, savo rūpindamasis savo varpa, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada motyvuotai sutiko.

Vadinasi, jei jam baudžiamasis įstatymas būtų buvęs pritaikytas teisingai ir tinkamai, jam turėjo ir galėjo būti paskirta bausmė, mažesnė nei ketveri metai laisvės atėmimo, o tai savo ruožtu suponuotų teismų pareigą svarstyti BK 75 straipsnio taikymą. Taigi rūpindamasis savo varpa, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo baudžiamojoje byloje yra netinkamai taikytos BK 61 straipsnio 4 dalies, 75 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Šioje nutartyje konstatuota, kad teismai BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą aplinkybę pagrįstai pripažino kasatoriaus atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės pagrįstai nepripažino jo rūpindamasis savo varpa lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu pagal BK 61 straipsnio 4 dalį teismas kaltininkui ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę gali skirti tik tuo atveju, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t.

Taigi esant tokiai situacijai nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, nes nėra pirmiau minėtų, BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytų, sąlygų visumos.

Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje kasatoriui, tinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, turinčias reikšmės bausmei skirti, galutinė subendrinta bausmė už vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą yra paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę kasatoriui, argumentavo, kodėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat nurodė, kodėl nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o apeliacinės instancijos teismas motyvuotai rūpindamasis savo varpa pirmosios instancijos teismo argumentams pritarė.

Rūpindamasis savo varpa to, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, anksčiau nuteistajam paskirta švelnesnė bausmė neturėjo teigiamo poveikio, nepakeitė jo elgesio pozityvia linkme, nusikalstamų veikų smurtinių darymas yra įprastinė jo gyvenimo būdo dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo m. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK straipsnio 3 dalies, straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte nuosprendyje, nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės BPK straipsnio 3 dalis, straipsnio 1 dalis, straipsnio 3, 5 dalys.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos rūpindamasis savo varpa baigiamojo akto nuosprendžio, nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai — jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Kartu nagrinėjamų nuteistojo kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK straipsnio 3 dalies prasme.

Laurinavičiaus pranešimą, specialisto išvadą Nr. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija m.