Mokomės retorikos meno su Agne Bilotaite

Šiandien Delfi išėjo toks įdomus Agnės Bilotaitės straipsnis. Įdomus jis, tiesa, ne turiniu, nes, na, kaip turguj sako teta pardavinėjanti kojines – būkim bėdni, bet teisingi – Agnė originalių minčių dar kol kas per savo karjerą turėjusi nėra. Įdomus jis yra savo struktūra ir todėl siūlau dabar paimti ir jį dekonstruoti, jei ne dėl minčių, tai bent dėl geros pamokos apie retoriką ir logiką.

Jau straipsnio pavadinimas išduoda jo esmę:

Laikas pripažinti grėsmę nacionaliniam saugumui

Čia viskas turbūt kaip ir aišku, bet va iškart ji dar paaiškina, ką turi omeny:

Situacija Europoje išslydusi iš rankų ir mes priversti pačią migrantų krizę pagaliau pradėti vertinti kaip grėsmę nacionaliniam ir Europos saugumui. Ne humanitarinę pareigą, ne iššūkį Europos vienybei, ne galimybę, ne žmogiškumo testą, o būtent grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kaip tik tokio aiškaus įsivardijimo labai trūksta šiandienos Lietuvoje. Atrodo, kad kone vieninteliai regione to nesuprantame. Regiono šalys viena po kitos atsimeta nuo migrantų kvotų susitarimo ar net dėl jo „duoda į teismą“ Europos Komisiją.

Na, čia yra du terminai, nacionalinis ir Europos saugumas. Aš nesu žmogus skubantis panikuoti, bet galvoju, gal netyčia nesuprantu, ką tai reiškia, tai pasitikrinu wikipedia, ar tikrai žinau, kas yra tasai „nacionalinis saugumas“ ir pasirodo termino niekas nepakeitė, kai kalbam apie nacionalinį saugumą, tai būtent kalbam apie Lietuvos saugumo situaciją. Europa Europai, labai sudėtinga yra kalbėti apie 28 valstybių saugumo situaciją vienoje pastraipoje ir joks išsilavinęs žmogus taip niekada nesielgs. Tikrai ne tada, kai rimtai analizuoja situaciją. Politikams aišku daug kas leidžiama, nes jie turi ganyt savo avinų bandą. Bet tada nutinka keisčiausias dalykas, nors Agnė pasako, kad mes esam va durneliai čia kažkokie, kurie nieko nesuprantam, nors visiem mūsų kaimynam jau viskas aišku, ji tada prideda:

Migrantų srautai net ir padėjus į šalį teroro klausimą, yra akivaizdi kultūrinė ir ekonominė grėsmė. Kol kas ne Lietuvai su jos tik 1105 pabėgėliais, tačiau tikrai toms gerovės šalims, į kurias ir traukia daugiausiai pabėgėliais apsimetantys Afrikos ir Azijos jauni vyrukai.

Ei, pala. Ką tik sakei, jog tai yra nacionalinė grėsmė, net straipsnį taip pavadinai. Dabar tiesiai šviesiai sakai, kad Lietuvai tai „kol kas“ nėra grėsmė. Tai yra ar nėra? Aš džiaugiuosi, kad Agnei rūpi Švedija (labai nuostabi šalis, beje, buvau ten gal 5 kartus), bet ji yra Lietuvos parlamento atstovė, kuri, be kita ko, čia jau ruošiasi ir rinkimam. Lai jau tie švedai ir vokiečiai susitvarkys patys, mums svarbu, kad mes susitvarkytume. Ir kaip tada su pirmu punktu? Jeigu pati pripažįsti, kad mums, lietuviams, tai nėra grėsmė, tai ar mes tikrai esam paskutiniai likę silpnapročiai, kurie nesupranta, kad ta grėsmė yra? Nes sudėjus Tavo šitas dvi mintis, tai iš esmės gaunas štai kas:

Lietuviai yra idiotai, nes nesuvokia, kad jiems gresia grėsmė, kuri negresia.

Aš suprantu, kad toks knibinėjimasis gali atrodyti absurdiškai, bet tai yra svarbu. Visgi žmogus bando pasakyti, kad tai va Jūs, mieli Lietuvos gyventojai, jau esat ant katastrofos slenksčio. Na bet keliaukim toliau.

Ten, kur to padaryti [uždaryti sienų] nespėta, net ir labai tolerantiškuose kraštuose pasipylė neapsikentusių gyventojų išpuoliai prieš migrantų stovyklas.

Labai tolerantiškuose kraštuose pasipylė išpuoliai prieš migrantų stovyklas? O tai kodėl jie puola tuos migrantus? Ir ar tai jų mums reikia bijoti? Nes Tu sakai, kad va mums tai yra nacionalinio saugumo klausimas (paskui sakai, kad nėra, bet po to vėl sakai, kad yra, tai laikysiu, kad yra), tačiau tai ne migrantai užpuldinėja vietinius, bet vietiniai migrantus? Tai ar ta nacionalinė grėsmė kyla iš europiečių? Turbūt ne tai bandai pasakyt. Bet va matai… norėjai kaip blogiau, o gavos kaip visada – absoliutus absurdas ir nesąmonė.

V. Orbano tvoros, iš kurių ne taip seniai Europa juokėsi, šiandien jau priimamos kaip pavyzdys, nors joks Vakarų lyderis to garsiai ir nepripažins.

Priimamos kaip pavyzdys kam? Kas priima tą pavyzdį, jei joks vakarų lyderis, kaip ir vėlgi pati sakai, nepripažįsta? Ar jie gal Tau asmeniškai pripažino? O tai jie nemoka kalbėti? Ar jie bijo visuomenės reakcijos? Nes jei bijo reakcijos, tai reiškia, kad visuomenės nepalaiko tokios idėjos. O jeigu visuomenės ją palaiko ir jie pripažįsta, kad tai yra „pavyzdys kaip reikia elgtis“ (turbūt tai turėjai omeny), tai Tu nori pasakyt, kad Merkel, Holandas, Kameronas yra idiotai ir jiems reikia, kad Agnė Bilotaitė iš Lietuvos kregždučių kooperatyvo paaiškintų, kuo jie iš tikrųjų tiki? Na bet judėkim toliau.

Kultūrinė grėsmė kyla, nes migrantai (ne tik šiandieniniai, bet ir jie) visiškai keičia visuomenės kultūrinę sanklodą, kuria įtampas ir skirtis, dažnai virstančias tiesiog getais ir nesantaikos židiniais. Lietuvoje netrūksta balsų, sakančių, jog įvairovė vertinga savaime ir gebėjimas ją priimti yra tikrasis visuomenės pilietinės brandos bruožas. Tai gražus mitas, deja, niekur nevirtęs tikrove. Priešingai, tyrimai seniai rodo, kad kultūrinė įvairovė mažina pilietinį aktyvumą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą visuomenėje.

Kaip čia dabar gaunas „ne tik šiandieniniai, bet ir jie“ – kuo remiantis Tu juos suplaki į krūvą? Palmyros horoskopais? Vangos pranašystėm? Kalbant iš esmės – sutinku, integracija yra sudėtingas klausimas, labai neefektyviai vykdytas įvairiuose kraštuose. Čia tikrai Tavo minėti kairieji daug prie šitos problemos prisidėjo, ginčytinai gerokai daugiau, nei patys imigrantai. Oi, bet palauk. Tu ne tai sakai. Čia aš jau netyčia įsivėliau į diskusiją. Tu sakai, kad tai mažina pilietinį aktyvumą ir bendradarbiavimą visuomenėj ir taip toliau. Taip rodo tyrimai. Hm. Neturiu atsakymų į šitus klausimus, bet žinau kas turi. Čia tokios Agnės Bilotaitės labai mylima tema. Einam ir pasiklausim jos, ką reikia daryti. Štai gi va toji mistinė Agnė Bilotaitė rašo, beveik lygiai prieš metus:

Tačiau nacionalinis saugumas nėra vien finansai, kariniai pajėgumai ir saugumo tarnybų darbas. Valstybė stipri tiek, kiek jos gyventojų sąmonėje stipri tos valstybės idėja. Ji stipri tol, kol gyva piliečių valia aukoti savo saugų gyvenimą dėl tos valstybės išsaugojimo. Toks pasiryžimas galimas tik jei piliečiai jaučia ryšį su savo valstybe. Valstybė negali būti vien pašalpas mokanti ar viešąją tvarką palaikanti institucija. Su ja turi sieti emocinis ryšys, bendros istorijos ir atsakomybės už jos ateitį suvokimas. Tokį ryšį užtikrinti visose moderniose valstybėse yra švietimo, konkrečiai istorijos ir pilietinio ugdymo užduotis.

Netgi ir tas pats mistinis nacionalinis saugumas grįžta į areną! Tik čia jau, Agnyt, rašai, kad tai yra konkrečiai istorijos ir pilietinio ugdymo užduotis. O tai kodėl su kitataučiais kitaip? Kodėl jiem nesiūlai to paties recepto? Ar čia šitai galioja tik lietuviam? Betgi pasirodo, kad ne:

Neįmanoma užsimerkti prieš dar vieną pilietinio ugdymo iššūkį – kitataučių Lietuvos piliečių ryšio su Lietuvos valstybe stiprinimą.

Taigi ir čia esmė yra pilietinis ugdymas! Ne ten kažkokios tai sienos, kurias kažkas kažkur ten užsislėpęs sau ne viešai pripažino, o pilietinis ugdymas. Ir žinok, koks neįtikėtinas sutapimas – tiek britai, tiek danai, tiek švedai, tiek vokiečiai lygiai taip pat kalba apie mokslo ir švietimo naudą! Tai gal ta Agnytė ir kažką čia visai protingo sako. Netgi šitas sentimentas, ypač Britanijoje – tai yra, kad kairiųjų intervencija į švietimą iš esmės kuria tokią programą, kuri moko musulmonus nekęsti valstybės, kurioje gyvena, jau daugybę kartų buvo paliestas pačių britų. Ir tada nereikia stebėtis, kad musulmonas baigęs mokyklą, kurioje mokinama, kad tai va tos mokyklos mokytojai, jų tėvai sugriovė jo tikrąją tėvynę, imasi kraštutinių priemonių, traukiasi į marginalų gretas ir taip toliau. Nagi bet ką aš čia…, gi grįžkim prie pirmo straipsnio pačios įžangos:

Politinės kairės atstovai šneka, kad turėtume dar labiau atverti savo sienas ir kultūrą, sudaryti sąlygas atvykėliams iš kitų civilizacijų jaustis kaip namuose.

O tai kaip tie kairieji čia siūlo dar labiau atverti kultūrą? Va žiūrėk Tu man, ar tik nebūsim bendrą kalbą atradę? Klausimas lieka tik toks – jei mes žinom, kad į daešą (ISIS) masiškai traukia (Europos kontekste, žinoma), leidžiasi užverbuojami visokie trečios kartos imigrantai ir pabėgėliai, kurie dažniausiai būna ne tik gyvenę, bet net ir apskritai gimę Europoje, tai kodėl tamsta „nacionalinio saugumo“ problemą įžvelgiat su nuo karo (arba kaip kai kurie mėgsta durt pirštu į Afganistaną, lyg ten situacija geresnė būtų, nei karo metu, kur Talibanas šiandien aktyvesnis, nei buvo prieš intervenciją Afganistane) bėgančiais žmonėmis? Ir vėl grįšiu prie praeito klausimo – kuom gi remiantis, vardan meškiuko meilės, Tu juos paėmei ir suplakei į vieną krūvą? Priėmėm krūvą imigrantų prieš tai, dalį jų sugadinom, tai dabar ipso facto konstatuojam, kad jau visus mes juos sugadinsim?

Ar Tu, Agne, galvoji, kad tas žmogus, kuris atvažiuoja iš Sirijos ar Afganistano į Vokietiją, po šešių mėnesių jau pakuoja čemodanus ir nori važiuot atgal iš kur atvykęs? Tai kokio velnio jam iš vis čia trenktis? Kokio velnio jam čia gaudyt tas mistines pašalpas? Tu taip tikrai nemanai, nes tai būtų absurdiška. Na, dabar net nežinau ką ir galvot apie Tave.  Gal todėl apie tai nekalbi. Viskas, ką Tu apie tai pasakai yra štai kas:

Tačiau jei žmonės ir bijo, tai jų nerimas nėra be pagrindo.

Ar tikrai? Žmonės bijo vorų. Žmonės bijo termitų. Žmonės bijo aukščio. Štai Tau mergina, kuri isteriškai bijo agurko.

 

Bet jeigu ji bijo – tai jos nerimas, akivaizdu, nėra be pagrindo. Niekad negali žinot, kada Tau tas agurkas kokią akį išdurs.

Aš jokiais būdais nemėginu pasakyti, kad pabėgėlių klausimas nėra problematiškas. Kad jis nėra susijęs su saugumu. Anaiptol, aš kaip tik ir bandau pasakyti, kad tai yra toks sudėtingas klausimas, kad aš jau mėnesį laiko ruošiuosi parašyt, bet be keletos diagramų iš surinktų duomenų, nieko nepadariau. Žinai kodėl? Nes yra toks keistas dalykas kaip atsakomybė. Žinau, žinau – rinkimai. Nors kaip ir vakarų lyderiai dėl Orbano sienos, Tu niekada to nepripažintum garsiai, kad pati sau prieštarauji, rašai nesąmones, pameti savo prieš metus turėtus idealus tam, vien tik dėl to, kad ant nosies rinkimai.

Nes Tu ir aš, Agnyte, mes abu žinom du dalykus:

  1. Kaip seksas padeda parduoti produkciją rinkoje, taip politikoje nėra didesnės pornografijos už baimės kurstymą.
  2. Tu žinai, kad visuomenė jau išsigandus, ji nežino, ką galvoti. Mes esam jauna šalis, mes dar savo gyvenimo nesusitvarkėm, gyvenam prisiglaudę prie psichopatinio buratino vedamo Rusijos režimo, o dabar iš mūsų dar reikalaujama spręsti globalias problemas. Problemas, apie kurias mes nieko nesuprantam, o ir suprast nenorim, kol savų sočiai. Todėl žmonės ir bijo. Ir Tu, Agnyte, galėtum būt principinga, galėtum pamėgint ir pasiaiškint, pamėgint suprast, pamėgint paaiškint kitiem žmonėm, tačiau daug lengviau yra tuos baimės vaisius nusiraškyt rinkimam, ką Tu sėkmingai čia ir padarei.

Ech, Agnyte… geriau jau bijotum agurko. Gal ir bijai.

Pasidalino
Paskutinį kartą redaguota:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*