Kovo 11-oji: konservatnikai ir vėl pagarino acto

Yra dalykų pasaulyje, kurių trivializuoti nepavyksta net ir perdavus juos masėms. Nesu visiškai tikras, kad Kovo 11-oji, kaip ir Sausio 13-oji šiandien mūsų sociume užima tokią vietą, kokią turėtų, bet turbūt taip didele dalimi yra dėl to, kad mes intuityviai nujaučiam, jog dar ne visiškai baigėsi tai, kas tuomet buvo pradėta. Lyg jau ir atėjo laikas padėti tašką ir atversti kitą istorijos etapą, Fuko stiliumi konstatuojant, kad didysis Lietuvos istorinis išbandymas, besitęsęs turbūt visą tūkstantmetį, jau kaip ir baigėsi. Dabar tiesiog reikia išmokti kaip gyventi ir susikurti ramybę.

Bet tai sunku, ypač kai turim tokią nestabilią kaimynę kaip Rusiją. Taipogi suvokiame ir kad pasaulio kontekste esame visiškai nereikšmingi. Kartais taip smarkiai pasiduodam tam savęs sumenkinimo fatalizmui, kad pakeliui sumenkinam ir mūsų laisvės garantais esančias NATO ir ES. Atrasti tą santykį tarp įprasto kasdienybei budrumo ir susitaikymo tiek su tuo, kad nepriklausomybės kova baigta (ir baigta jau seniai), tiek su tuo, kad viena akimi visada reikės stebėti mūsų girtą fašistuojantį kaimyną, sudėtinga.

Bet štai šią Kovo 11-ąją sulaukėm dar vieno nemalonaus siurprizo. Nenorėjau kartotis ir rašyti apie Kovo 11-ąją apskritai, nes jau rašiau apie Sausio 13-ąją. Mano mintys šia tema būtų kone identiškos, bet štai įvyko kai kas netikėto. Galbūt ne tiek netikėto, kiek akiplėšiško labiau nei įprasta.

Prekiauti nacionaliniais sentimentais politikoje yra gana populiaru. Ar tai Šimašiaus žaidimai su šviesoforais, ar keisti, išankstiniai socialdemokratų sveikinimai su Vasario 16-ąja. Kaip ten bebūtų, konservatoriai ir vėl galva pramuša dugną ir parodo, kad jie sugeba būti amoralesni už kitus. Visus kitus. Šįsyk teisingumo ir kovos su Kremliumi profanatai pareiškė apie dar vieną „Kremliaus ataką“, tik ši neįtikėtinai atmestinai surežisuota.

Kremlius puola

Taigi Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Kęstutis Masiulis tokie reikšmingi, kad Kremlius kuria internetines svetaines jiems pagerbti

Aišku, ten patekusių žmonių kontingentas keistai persidengia su konservatorių veidais. Ten nerasit, pavyzdžiui, tokių žmonių kaip Edmundas Jakilaitis ar Andrius Tapinas, ar Rimvydas Valatka, tačiau prie žurnalistų, savaime suprantama, atrasit tokius žmones kaip Andrius Užkalnis ir Algis Ramanauskas. Nerasit ir su Astravo AE kovojančio mūsų premjero (kuris, suprantu, tikrai nėra kovos su Rusija veidas, bet šiandien gi visgi viešai oponuoja Rusijos interesams, net jei ir spaudžiamas Prezidentės bei aplinkybių). Galėčiau tik spėlioti, kodėl taip yra, bet man tos jų „juodosios technologijos“ (kaip pati ponia Juknevičienė pavadintų) yra seniai akivaizdžios, kaip ir turbūt daugeliui, net ir tų, kurie dėl to konservatorių ir nesmerkia.

Įdomiau yra ne tai, kad čia juos rasim, bet pati svetainės natūra ir daugybė kitų sutapimų, kuriuos per daug nesiplėsdamas čia išvardinsiu:

  1. Iš tiesų nėra jokios interneto svetainės, bent jau jokių duombazių, jokio turinio, yra tik elementarus paveikslėlis. Tai, ką čia matot, tėra elementarus paveikslėlis sukarpytas programa „Axure“, skirta prototipam gaminti. Tas akivaizdu iš failų struktūros ir semantikos pačioje svetainėje ir tą patvirtins bet kuris sugebantis suprasti, apie ką kalbu.Todėl jokios nuorodos neveikia, išskyrus keletą (kurios yra tik tam, kad parodytų visus konservatnikų didvyrius – supraskit, visa kita ir nebuvo svarbu). Realiai tokią svetainę „sukurti“ trunka ne daugiau nei keletą valandų, pačiu kritiškiausiu įmanomu scenarijumi, jei dirba žmogus, kuris niekada su ja nėra dirbęs – maximum pusdienį.
  2. Interneto domenas užregistruotas vos prieš keletą savaičių (vasario 22-ąją, jei tiksliai).
  3. Kaip jau minėjau, ten sudėti tik konservatorių gerbėjų paveikslėliai.
  4. Interneto svetainė nėra suindeksuota, net įrašius svetainės domeną į paieškos naršykles – jos neįmanoma surasti, nes jos pasiekti per jokias naršykles apskritai neįmanoma – vienintelis būdas žinoti tikslų adresą. Šiandien (kovo 11-ąją) pertikrinau su įvairiais SEO agregatais – nei vienas nerado jokios išorinės nuorodos į šią svetainę, svetainių archyvus saugantys duomenų centrai tokie kaip archive.org  ar net ir tas pats google neturi jokių duomenų.
  5. Sunku tokią svetainę būtų ir suindeksuoti paieškos naršyklėms, nes joje nėra jokio teksto (ne tai, kad tai būtina sąlyga, tačiau net ir suindeksavus ją „atrasti“ būtų beveik neįmanoma, net jeigu ta svetainė egzistuotų ir 20 metų, nors kaip jau sakiau, egzistuoja vos keletą savaičių).

Visa tai yra 100% neginčyjama. Dar įdomiau atrodo ir pats simbolikos pasirinkimas svetainės dizainui.

Vos patekus į svetainę jus pasitinka Razmanas Kadyrovas - New Yorkeri taikliai įvardintas kaip "Putino Drakonas"

Vos patekus į svetainę jus pasitinka Ramzanas Kadyrovas – New Yorkeri taikliai įvardintas kaip „Putino Drakonas“

Bet aišku tai tik subtili užuomina, nes jeigu esat visiškas idiotas, tai pridėsim dar ir Kremlių, kad neliktų abejonių:

Kremlius Vis dar Puola

Vis dar neįtikinom? Na tai gal gi tiesiai šviesiai pasisakom, kas čia per daiktas:

kremliaus agentas

Kremliaus agentai kovojantys su Rusofobija – taip, kad nesuprasti būtų tiesiog neįmanoma. Įdomus pasirinkimas propagandai – žaisti atvirom kortom.

Beje, keistumų yra ir daugiau – kremliaus agentas ryškiai lietuviakalbis, nes net ir programoje pasirenkant kaip užvadint skirtingus elementus, t.y. ten, kur vartotojams apskritai tai nėra matoma arba kur nėra reikšminga, jis kažkodėl teikia preferenciją lietuvių kalbai:

forma

Gabalėlis nelabai reikšmingo automatiškai sugeneruoto kodo, kur vienintelė dalis, kurią įrašė šitos „svetainės“ kūrėjas yra žodis „forma“

Lygiai taip pat ir vienintelėj kitoj vietoj, kur reikia kažkaip užvadinti nuorodas – matom lygiai tą pačią lietuvių kalbą:

kremlius vis dar atakuoja

Kas aišku nėra joks didis atradimas, nes visas puslapis yra lietuvių kalba, o nuorodos į kitas kalbas nėra nuorodos – tėra maskuojantys paveikslėliai. Čia šiaip, tiesiog vardan nuoseklumo atkreipiau dėmesį į detales, kurias žmonėms įprastai gal ir pražiūrėtų. Tiesa, šiti niuansai gal ir visai įdomūs, nes štai pati svetainė prieš tas keletą savaičių užregistruota tokio Andrei Dobrinin vardu:

Kažkoks Dobrininas

Taigi, kokis tai Andrei Dobrininas

 

Bet visa tai, galų gale, net ir nėra svarbu. Ir niekam neturėtų būtų svarbu, jeigu neįvyktų štai kas:

Ką aš galiu pasakyti, Arvydas Anušauskas niekada intelektu nežibėjo

 

Bet intelektu nežiba ne tik jis:

Rasa Juknevičienė

Rasa Juknevičienė, aišku, nelabai iš vis kažkuo pasižymi.

Na ir toliau jau ten konservatnikų ruporas ir toliau su narcizišku pasimėgavimu ėmė skleisti šitą gerąją žinią, kelią būtų galima dokumentuoti ir plačiau, tačiau tai jau visai nėra svarbu. Kas yra svarbu – tai dar vienas sutapimas. Šita naujiena išlindo Kovo 11-osios (iš didžiosios ne šiaip sau, ar ne?) išvakarėse ir atsirado keistos kompetencijos žurnalistų, kurie į tai pažiūrėjo rimtai. TV3 sugalvojo apie tai ir pakalbėti. Didelė didelė gėda TV3, bet aišku galima būtų sakyt, kad jie ir nekalti, nes dezinformaciją paskleidė patys Anušauskėliai su Juknevičiūtėm.

Aš nežinau, ar jie yra idiotai, ar jų aplinkoj visi žmonės yra idiotai ir jie tokių elementarių dalykų nesupranta. Nesinori tikėti, kad čia yra jų pačių paskleista antis, nors darosi labai sunku tikėti kitaip, kai staiga išdygsta kažkoks paveiksliukas apie kurį niekas nežino, kurio neįmanoma rasti internete jokiais būdais, išskyrus per originalius kūrėjus ir tą žinią paskleidžia ne kažkokie tai anonimai, bet patys konservatoriai ir tai dar įvyksta Kovo 11-osios išvakarėse.

Priežasčių kristi iki tokios desperacijos jiems užtenka, bet gal juos tiesiog apgavo. Liūdniau, kad yra sočiai žmonių, kurie tuo patikėjo, nes nesuvokia, kad šitų veikėjų laikas jau baigėsi. O tokie žmonės kaip Kęstutis Masiulis, tai aš nežinau, bet jis maždaug tiek pavojingas Kremliui, kiek mano batai. Tiesą sakius, neišvengiamai mažiau, nes aš dar kokiam vatnikui galiu atspardyt subinę susinervinęs. Savo nusišnekėjimais jis jau seniai pranoko net ir interneto divas Birutę Vėsaitę ir Loretą Graužinienę. Liūdniau, kad panašu, kad turim sočiai savų vatnikų, kurie ne mažiau fanatiški ir su savo egomaniakiškom tendencijom susireikšminti yra pasiryžę likti nei tai klounais, nei tai patys kremliaus įrankiais, reklamuojantys kažkokias nesąmones. Tas aišku nesvarbu, kol jų rinkėjai jais patikės, o netikėt negali, nes kitaip nebūtų fanatikais.

Yra, aišku, pasaulyje, dar ir gerų žmonių, kurie supranta ir kaip infokarai veikia, bet tai jau seniai padarė Edward Lucas – ir galit paskaityti čia, jei nematėt ar pamiršot. Visgi jeigu sutinkam, kad Rusija vis dar yra agresorius (dėl ko nesutikti, ypač Ukrainos kontekste, būtų visiškai naivu), tai šitaip trivializuoti Kremliaus grėsmę dėl asmeninės naudos „patikimai komandai“ siekiant surinkti daugiau balsų, yra neįtikėtinai amoralu.

Aš tuo tarpu noriu pasakyti keletą dalykų. Konservatoriai tikėjosi, kad Ukraina ir šauktiniai bus gera platforma kritikuoti dabartinę vyriausybę, tačiau jiems nesigavo, nes dabartinė vyriausybė padarė viską, ką būtų darę ir jie (ir ginčyčiaus žiūrint retrospektyviai – dar daugiau). Vėliau norėjo kaltinti energetinio saugumo klausimais, bet dabartinė vyriausybė visiškai tęsia tų pačių konservatorių pradėtą politiką. Galiausiai visai neseniai jie jau buvo bepradėję ruošti savo informacinę kampaniją dėl Astravo Atominės Elektrinės Baltarusijoj, tačiau jiems ir vėl nepasisekė, nes dabartinė vyriausybė nesuteikė jiems pagrindo. Galiu suprasti dabartinę desperaciją iš konservatorių pusės ir todėl kyla pagunda patikėti, kad tokie dalykai yra jų pačių surežisuojami. Nors aišku keistoka ir tai, kad jiems neužtenka krūvos skandalų, kuriais ir taip krečiama dabartinė valdančioji dauguma.

Todėl eilę metų sekantiems politiką ir šitas personalijas turėtų būti aišku, kad čia labiau tikėtina, kad nėra jokios konspiracijos teorijos, o kažkas tiesiog apmulkino keletą egomaniakų, kurie tiek susireikšminę, kad net nesuvokia, kai iš jų yra tyčiojamąsi. Nežinau, gal tai netiesa. Bet lai jau pasiliksiu prie švelnesnio vertinimo, nes alternatyva iš esmės reikštų, kad konservatoriai akivaizdžiai nusileido iki Darbo Partijos lygio, primenant jų incidentą su žaidimais viešojoje erdvėje, apie ką rašė Rytis Zaloga.

Nemaloniai atrodo tik tas sutapimas, kad šitai tiesiai lyg Kovo 11-ąjai surežisuota ir kad mūsų žurnalistai tokią antį leido sau praryti. Norėtųsi, kad bent per šventes savo narciziškumą ir susireikšminimą Dievo kompleksą turinčios konservatorių asabos trumpam pasidėtų į spintą. Juk ir be nacionalinių švenčių lieka daugiau nei 350 dienų ir toliau žmones laikyti idiotais (lai ir per savo kvailumą, ir nepiktybiškai), ir vaidinti išvaduotojus nieko nedarant.

Kodėl aš šitai sudėjau į internetus? Nes Kovo 11-oji. Mums reikia žiūrėti ne tik į tai, kiek nuėjom, bet ir kur einam, ir kas esam. Norėtųsi, kad būtent tokių dalykų nebūtų. Dar labiau dėl to, kad internetas turi trumpą atmintį. Gi štai ne taip seniai, per savivaldybių rinkimus irgi būta įdomaus rikošeto, kai R.Juknevičienė bandė pritempti V.Matijošaitį prie „beveik KGB“ nurodžius eiti pasiskaityti A.Anušausko knygų. Konservatoriams to užteko. Ne konservatoriams paklausus, kur čia būtų galima rasti kokių įrodymų pas A.Anušauską – tas pasiūlė eit pagooglint, bet ar dabar patikėsit manim? Nepatikėsit. Nekaltinu.

Pabaigdamas tik pridėsiu, kad išsilaisvinimo iš rusų jungo šventimas turi pasibaigti ir turi prasidėti tikrosios laisvės šventimas. Tokie manipuliatyviūs veiksmai nacionaliniais sentimentais yra pats geriausias įrodymas, kad sakralizuodami praeities herojus (lai jau padovanosiu šį epitetą poniai Juknevičienei), mes sudarom prielaidas jiems visada likti įkalintiems tuose 1992-uosiuose tarp juodųjų technologijų, infokarų, propagandos ir neetiškų batalijų. Man atrodo 2016-aisiais viskas jau įmanoma kitaip. Jei bent šiek tiek. Visgi ar šitai nėra gyva istorija? Ar šitai nėra naujos problemos? Problemos, kurias vienareikšmiškai spręsti jau galime (ir turime) patys. Tai ir paminėkim. Šiandien. Kovo 11-ąją.

O kad jau užvariau ant konservatorių – tai štai ir nemokamos Jūsų reklamos, priimkit kaip atsiprašymą – tikiuosi Adomėnui pasiseks prieš Bradauską, nors, tiesą pasakius, jie vienas kito verti.

mantas adomėnas

Rimtiems koldūnams reikia rimtos šakutės.

Pasidalino
Paskutinį kartą redaguota:

4 komentarai “Kovo 11-oji: konservatnikai ir vėl pagarino acto

  1. visai neblogai, turiu pripažinti. visai neblogai. skauda truputį, kaip kelis kartus balsavusiam už TS, na bet ką padarysi. tiesa šikną plėšo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*