B.Burgis ir KTU Gimnazija: Kodėl?

Kai žiniasklaidoje pasklido žinia ir įrašų iškarpos iš B.Burgio skandalo su viena KTU Gimnazijos moksleive ir jos tėvais, prisipažinsiu, akimirkai (gal net kokį pusdienį trukusiai akimirkai) užplūdo toks gana nepatogus jausmas, kurį ir pačiam būna sudėtinga suprasti. Daugybė bičiulių ir pažįstamų parašė klausdami, kas čia įvyko ir ką manau, kaip pats buvęs KTU Gimnazijos moksleivis. Atsakyti kitiems, ką manai, žinoma, yra nesudėtinga, bet už tai paaiškinti sau pačiam tuos keistus jausmus yra kur kas sudėtingiau.

Todėl šis įrašas yra asmeniškas. Neasmeniškas jis būti ir negali, nes KTU Gimnazija yra vienas gražiausių mano etapų gyvenime, inspiracijų ir aspiracijų šaltinis, vieta, kur aš eidavau ne mokytis, bet tiesiog gyventi. Ta proga netgi atsidariau ir prisipyliau taurę jau mėnesį laiko lentynoje dūlėjusio vyno.

Grande Alberone - Teisingas Vynas

„Grande Alberone“ vynas, beje, labai puikus – vienas mano mėgstamiausių. Labai rekomenduoju tiems, kurie dar tik atradot ar atradinėjat vyną ir kol kas apsiribojat viena ar keletu vyno rūšių, kurios greičiausiai pasižymi gerokai per dideliu saldumu (tik aišku Jūs dar patys greičiausiai to nežinot) – šis taip pat salstelėjęs, tačiau tik labai švelniai, nes daromas iš trijų vynuogių rūšių, kurių tik viena (primitivo) pasižymi ryškesniu saldumu.

Tai kas gi įvyko?

Žiniasklaida jau labai gražiai „suvartojo“ šitą ganą egzotišką Burgio citatų rinkinėlį:

Tėvams pasakiau, kas bus, jei tu pasiliksi ir neišeisi. Ar tu tikrai nori, kad tu būtum pripažinta nepakaltinama, o tai reiškia turinčia psichinę negalią? Tai tau visas gyvenimas sužlugdytas. Tu pagalvok. Tu išeisi ir kad ir kur tu bebūtum aš pasieksiu, kad visi žinotų, kad tu esi psichiškai nepakaltinama. Tu nesuvokiu savo veiksmų padarinių (…). Tu nori sužlugdyti savo gyvenimą? Tu nori, kad aš pirmą kartą per 25 metus pripažinčiau nepakaltinama? Bet aš neturiu kitos išeities. Aš iššausiu paskutinę salvę! Sakau per visą žiniasklaidą, kas mane nušalino nuo direktorių ir tada tavo gyvenimas bus labai kreivas. Bet tas, kuris ateis vietoje manęs, labai daug šansų, kad tave paliks. Nežinau, pritaikys amnestiją. Bet tada tau galas. Tu visą gyvenimą žinosi, kad tu kreivai baigei mokyklą

Daugiau galite pasiskaityti čia. Kodėl jis taip pasielgė? Sąžiningas atsakymas: nežinau.  Ar mane stebina, kad B.Burgis galėtų taip pasakyti? Tikrai ne. Ir nors tikriausiai yra teisinga nepateisinti tokio elgesio, aš pamėginsiu padėti jį Jums suprasti, bent jau taip, kaip suprantu aš, tačiau aš negaliu pateikti šitų veiksmų vertinimo nepateikdamas konteksto, o jis bus ilgas, bet tikiuosi – įdomus.

Kas yra KTU Gimnazija?

Daugelis žmonių, dažniausiai tėvų ir mokytojų KTU Gimnaziją mato kaip tiesiog tam tikrą hubą, inkubatorių, kur surenkami labai gabūs moksleiviai ir ten jie yra spaudžiami labai mokytis, tobulėti ir dėl to demonstruoja nacionaliniu mastu tiesiog puikius akademinius įgūdžius. Toks vertinimas yra fundamentaliai neteisingas. Negalėčiau suskaičiuoti kartų, kai kalbėdamas su kitų mokyklų mokytojais girdėjau tokią frazę (o mokytojai nėra įprasti mano socialinės erdvės dalyviai):

tai į bet kurią mokyklą surinkite gabiausius ir bus tas pats – su gabiais dirbti lengva

Ne, nebūtų. Tiesą pasakius, jau vien pats toks pasakymas rodo, kad mokytojas nėra susidūręs su gabiais vaikais. Tikrai gabiais vaikais. Prieš ateidamas į Gimnaziją savo mokykloje buvau vienas gabiausių savo kartoj. Tikriausiai netgi neperdėčiau sakydamas, kad pats gabiausias.

Mokytojam tai buvo mažai įdomu, nes daugiau laiko ir jėgų atimdavo tie, kurie nebuvo gabūs.  Jie aišku dažnai man parodydavo savo dėkingumą, kad gali mane pastatyti ant paradinių durų, kai niekas nežino atsakymo, kai metais vyresnėje kartoje nėra nei vieno gerai suprantančio matematiką – todėl mane reikia siųsti į olimpiadą už vyresnius.

Bet tie moksleiviai nebuvo tiesiog negabūs mokslams. Jie negerbė savo klasės, negerbė mokyklos, negerbė mokytojų – negerbė nieko, o labiau už viską – patys savęs. Tai visa ta tipinė Kauno faunos ir floros dugno gyventojų flotilė – vagiantys telefonus, rūkantys nuo 10 metų ir siuntinėjantys mokytojus į visas keturias pasaulio šalis, aiškinantys, kad viskas yra šūdas, nes jie ir taip žino, kad ateityje bus krepšininkai (jei kam įdomu – tai nei vienas tokiu netapo), netgi viena kita kriminogeninio pasaulio veikėjų atžala ir panašiai – ir visi jie mano kartoj. Mokytojams su jais susitvarkyti būdavo neįmanoma, tačiau absoliuti dauguma iš jų išmoko į juos nereaguoti – tokie vaikai paprasčiausiai būdavo ignoruojami. Patikėkit manim, ignoruoti tokį vaiką yra daug lengviau, nei atsakinėti į 11-oko klausimus, į kuriuos atsakymo niekada nežinojęs laisvai galėjai baigti savo pedagoginį su kiauru 10 vidurkiu, nes atsakymų į tuos klausimus ir Tavo universiteto kurse neturėjo nei vienas kursiokas, ir netgi profesorius. O tokie dalykai KTU Gimnazijoje nebuvo neįprasti.

Bet grįžtant prie manęs – Gimnazijoje aš savo intelektu ir žiniomis buvau visiška vidutinybė. Tai yra bene pagrindinis dalykas, kurį patiri atėjęs į Gimnaziją iš aplinkos, kur dauguma savo erudicija ir intelektu geriausiu atveju atsilieka kokiais metais-dviem, į aplinką, kur Tu absoliučiai esi neypatingas, nes ten įprasti Tau žodžiai turi visiškai kitokias kontekstualias reiškmes.

Aš tikiuosi, kad Jums aiškėja, ką bandau pasakyti – Gimnazijos (ir mokyklos apskritai) variklis yra ne mokytojai ir net ne pats B.Burgis, o būtent patys moksleiviai. Bet mokytojams tai irgi ne visada yra pyragas, nes tiek mokslo lygiu, tiek individualiais poreikiais, jie turi suspėti su moksleiviais, kaip atsakingi asmenys dar įvertinti juos individualiai ir pastumti dar toliau į priekį tuos, kurie net Gimnazijos lygiu traktuotini kaip itin gabūs. Bet kokiam mokytojui, kuris skundžiasi tipiniu mokykliniu deviantu, aš labai linkiu atrasti noro ir laiko pora valandų į savaitę padirbti su tais, kurie yra pasiryžę po mokyklos baigimo Jūsų dėstomą dalyką suprasti geriau už Jus pačius.

Visos šito mechanizmo esmės yra elementariai neįmanoma reglamentuoti įstatymais. Žinių įsisavinimo ir vadybos teorijose tokie dalykai yra aprašyti, bet jie orientuoti ne į mokyklas, tačiau į daug patirties sukaupusių amatininkų bendrijas, tiltus tarp privataus sektoriaus ir universitetų, įvairių įmonių ir tarptautinių organizacijų apmokymų programas ir panašius dalykus. Kalbant apie mokyklas – įprastas status quo mums diktuoja, kad moksleivis yra neatsakingas, nesubrendęs, nepilnametis ir mokytojas turi jį prižiūrėti. Tai nereiškia, kad gimnazistai neturi paaugliams būdingų specifinių elgsenos niuansų, bet tai viso labo reiškia, kad Gimnazijoje tokia logika, kur moksleivis vertinamas principe per už save neatsakančio paradigmą, yra svetima.

Todėl Gimnazija visų pirma yra bendruomenė, o ne mokykla – bent jau taip, kaip mes suprantam mokyklą konvencine prasme. Ji veikia visų pirma tarpusavio pagalbos, pagarbos ir supratimo principu. Todėl šitoj vietoj Jūsų neturėtų stebinti ir tai, kad ji turi savo atrankos kriterijus, kurie akivaizdžiai nėra tobuli, tačiau jie egzistuoja visų pirma kaip saugiklis ir ateidamas į Gimnaziją Tu oficialiai ant lapelio pasirašai, kad negersi ir nerūkysi ne dėl to, kad tai būtų abstrakčios blogybės, bet visų pirma dėl to, kad Tu tapdamas bendruomenės nariu neši atsakomybę už tos bendruomenės įvaizdį. Tai nėra nauja ir netikėta praktika, bet vėlgi – ji įprasta didelėse įmonėse ir tarptautinėse organizacijose, politinėse partijose, universitetuose, bet ne mokyklose.

O tos bendruomenės atmosferos specifika – gana įvairi. Nuo to, kad visi vienas kitą pažįstą iki to, kad pirma paprastai pagalbos eini pas savo bendramokslį, o tik po to – pas mokytoją, nes supranti, kad aplink Tave vien tokie patys protingi žmonės kaip ir mokytojai. Kitas dalykas, kad Tu į Gimnaziją pradedi eiti savo noru. Iš pradžių tiesiog pasikalbėti, paskui pasimokyti, paskui gal tiesiog pažaisti stalo tenisą rūsyje ar pasportuoti, tačiau Tu ten eini, nes ten būti yra gera, todėl jos durys Tau visada atviros, todėl atėjęs 6-dienį 8-ą valandą vakaro Tu būsi į ją įleistas ir gausi raktą nuo klasės. Nes Tavimi yra pasitikima.

Kas yra Bronislovas Burgis?

Kalbant apie KTU Gimnaziją, jos bendruomenės kontekste direktorius, atvirai pasakius, net nėra svarbus asmuo. Gimnazijos kredo turėtų būti „Kad moksleiviai nestabdytų ir mokytojai nesutrukdytų“. Visgi direktorius yra vienas iš pagrindinių šios idėjos bendraautorių. Jis yra tas žmogus, kuris visą šią bendruomenę užsuko.  Tai yra jo gyvenimo pažiba ir pačioje Gimnazijoje jis daugiau yra kaip simbolis, nei aktyvi edukacinė figūra. Galbūt jį būtų galima pavadinti jos vizijos sargu.

Kaip asmenybė, kiek man teko jį pažinti, yra gana ekscentriškas ir turintis polinkį melodramatizuoti. Bet už vis labiau B.Burgis – konformizmo priešas, maksimalistas ir idealistas. Ir per tuos 4 metus Gimnazijoje, nesuskaičiuojamą daugybę jo savotiškų pamokslų, vienintelis bendras dalykas jo kalbom yra tai, kad jis labai mėgsta cituoti Lermontovą ir agituoti prieš konformizmą. Ir tai savaime suprantama – už Gimnazijos durų platus pasaulis, o jo kontekste Gimnazija yra lyg šiltnamis (mes ją dažnai būtent taip ir vadindavom).

Direktorius dažnai ateidavo prašyti mūsų, kad neleistume mokytojams užmigti. Jei mokytojas pasakė, kad pirmykščiai žmonės migravo per Beringo sąsiaurį iš Azijos į Š.Ameriką – tai jis retoriškai klaus, ar Jūs mokytojo paklausėt, iš kur jis tai žino? Ir ar jis gali tai įrodyt? Kitąsyk užėjęs į klasę pasakys, kad štai jis važiavo šiandien Kaune ir pastebėjo Hermano ir Oskaro Minkovskių gatvę ir paklaus, ar kas nors žinot, kas tai per žmonės. Ir jeigu niekas nežino – tai paklaus, kodėl taip yra. Tokios visokios klausimėlių akimirkos gali iš pirmo požiūrio kvailai atrodyt, bet per laiką pamatydavai, kad jis viso labo kaskart gavęs progą skatindavo klausti, klausti ir dar kartą klausti. Klausti kaip yra, kodėl taip yra, kas taip pasakė. Kvestionuoti ne tik idėjas, bet ir jų autoritetus. Nepasisotinti vien tik enciklopediniu žinojimu. Ir šitas aspektas Gimnazijai yra svarbus, nes jis turėdavo tiek spausti mokytojus pasitempti žinoti daugiau, tiek moksleivius norėti žinoti daugiau. Man asmeniškai būtent tokios atmosferos puoselėjimas visada atrodė Burgio Gimnazijos esmė ir būtent todėl šis naratyvas jo kalbose nuolatos kartodavosi. Ne visada sausai moksliniam kontekste – kartais etiniam ar moraliniam.

Tokia jo elgsena, kartais kiek stačiokiška, o kartais kiek šokiruojanti, natūraliai, ir pačių moksleivių tarpe buvo vertinama kontraversiškai. Sykį per žygį turėdamas progą pabendrauti su įvairių Gimnazijos kartų moksleiviais, pastebėjau, kad yra daugiau mažiau tam tikra seka, kuri keičiasi bėgant laikui nuomonės apie B.Burgį atžvilgiu.

Moksleivio nuomonės apie B.Burgį kitimo trajektorija bėgant metams

Moksleivio nuomonės apie B.Burgį kitimo trajektorija bėgant metams

Bet aš taip laisvai kalbu apie savo buvusį direktorių, nes lygiai taip pat su juo laisvai galėdavau kalbėti ir besimokydamas Gimnazijoje. Burgis atviras žmogus – mėgstantis patronizuoti, mokyti, bet ir niekada neatsisakantis padėti, nes jam Gimnazija rūpėjo ir esu įsitikinęs, vis dar rūpi, taip, kaip turbūt rūpi ir jo šeima. Ir kai jam rūpi – jis būna toks pat maksimalistas. Ne daug žmonių būdami beveik pensinio amžiaus nuspręstų mokytis švedų kalbos tam, kad galėtų bendrauti su keliais žmonėmis jų gimtąja kalba, bet Burgį būtent taip ir prisimenu – kaip maksimalistą. Ir to jis visada linkėjo visiems savo moksleiviams.

Tai nebuvo žiūrėjimas į tai, kad visi moksleiviai turi mokėti programuoti ar mokėti matematiką. Jokiais būdais. Pagal jo sampratą, kiekvienas žmogus turėjo ir turi mylėti ir pažinti meną, mokėti keletą kalbų ir tuo pačiu skaičiuoti integralus. Jokio to šlamšto apie „mano galva kažkaip ypatingai veikia, todėl aš nemoku skaityt skaičių“ arba „aš niekada negalėsiu rašyti, nes pažįstu tik skaičius“ – turėjai stengtis daryti viską. Bent jau tokią žinutę jis visada siuntė savo moksleiviams.

Ir tą jis darė tikslingai, nes jis Gimnazijoje norėjo matyti asmenybes, o ne siauros nišos žinių atgarsius. Ir jis visada stengėsi Gimnazistus traktuoti kaip asmenybes, kaip atsakingus individus, kaip esančius ir siekiančius tapti geresniais žmonėmis. Tokį aš atsimenu B.Burgį ir niekas niekada man šito jo įvaizdžio negalėtų pakeisti, nesvarbu, kiek aš pats kartų esu jam pažėręs kritikos. Kritika irgi būtina besimokant, o jei kažką iš B.Burgio ir derėtų pasiimti – tai būtent supratimą, kad niekada negalima nustoti mokytis. Ne tik matematikos, bet ir to, kaip tapti geresniu žmogumi.

Tai kodėl?

Dabar akimirkai pamėginkite pabūti direktoriaus B.Burgo kabinete: Jūs sukūrėte nuostabų dalyką – jis veikia. Jūs puikiai suprantat, kad bendruomenės unikalumas yra intrinzinė to dalis. Tada čia ateina moksleivė, kuri nori spjauti į tą bendruomenę, o jos tėveliai ateina mosuodami paaiškinimu, kad „va kitur čia niekas mano vaiko neišmestų iš Gimnazijos už tai, kad tas vaikas užsirūkė.“ Tuo tarpu Gimnazijos principai yra gana paprasti. Čia aš atkreipsiu dėmesį į dar vieną dalyką:

Vaikinas buvo pašalintas iš gimnazijos, tuo tarpu 17-etės merginos tėvai nenorėjo taip lengvai palikti prestižinės mokyklos.

Ir tai yra visos šitos istorijos esmė. Ir anksčiau iš Gimnazijos yra buvę pašalinti keli moksleiviai, bet principas tas pats – visi galėjo protestuoti. Neprotestavo. Bent jau ne šitaip. Nes kai B.Burgis pasako Tau, kad Tu turi išeiti – tai Tu turi išeiti. Šitoj vietoj Tu turi suprasti, kad Tu ten esi nelaukiamas, o laukiami ten visokiausi žmonės – aš pats buvau tiesiog neįtikėtinai akiplėšiškas, išskyrus anglų kalbą, nepasižymėjau jokiais išskirtiniais gabumais Gimnazijos kontekste, bet ten buvo ir dar silpniau besimokančių, buvo visiškai knygose paskendusių ir nelabai socialių žmonių, buvo ir rūkančių, ir, savaime suprantama, geriančių, bet nebuvo nelaukiamų žmonių. Net ir tie, kuriems kai kurie dalykai atrodė per griežti – visada suprato, kodėl jie Gimnazijoje yra.

Čia privalu paminėti, kad tai nėra pirmas ar antras atvejis, kai Gimnazistai buvo pastebėti laužantys taisykles. Bet, bent jau kiek siekia mano žinios, tai yra antras atvejis, kai tai buvo padaryta atvirai ir dar svarbiau – vėliau agresyviai siekiant tai pateisinti (pirmasis, beje, irgi baigėsi tuo, kad moksleivis turėjo palikti Gimnaziją). O čia dar buvo ir pokalbių įrašinėjimai, kas B.Burgiui tikriausiai buvo kaip dar didesnė išdavystė. B.Burgis visada leido sau daug, galbūt per daug, bet niekada neleido sau daugiau, nei leido kiekvienam Gimnazijos moksleiviui.

Ir nei direktorius, nei mokytojai, nei administracija nevystė kažkokių tai patriarchališko pobūdžio santykių. Anaiptol – kiekvienais metais direktorius prašydavo gimnazistų, kad jie susigalvotų ir nuspręstų nešioti uniformas. Prašydavo. Tai niekada netapo realybe. Jis prašydavo moksleivių klausinėti. Prašydavo. Jis prašydavo ateiti su juo pasikalbėti. Vėlgi, pabrėžiu – prašydavo. Prievartos KTU Gimnazijoje buvo taip mažai, kad aš net nežinau, ar jos net hipotetiškai galėtų būti mažiau. Nepatinka mokytojas – pasakyk B.Burgiui. Burgis pabars mokytoją. Mes turėjom reitingavimo sistemas mokytojams. Jeigu kažkas ir galėjo skųstis, kad yra spaudžiamas – tai nebent mūsų mokytojai. Tai kažkas nusprendė, kad jiems visiems privaloma tvarka reikia įveikti kokius tai kompiuterinio raštingumo kursus, tai jie turi papildomai ruošti chemikus, fizikus, matematikus, tai anglų kalbos pamokose reikia gimnazistus supažindint su krūva Nobelio premijos laureatų kūrinių, juos perskaityti (žinoma, originalo kalba – linkiu aš Jums sėkmės skaitant tokius „šedevrus“ kaip Forsaitų saga) – ir taip toliau, ir panašiai. Ir tuo pačiu būk toks, kad Tavo moksleiviai Tave mėgtų. Ir jie mėgo. Sako nėra namų be dūmų, bet Gimnazija veikia – su jais ar be jų, ir veikė neįtikėtinai gerai, nes ji buvo ir yra visų pirma bendruomenė, o ne mokykla.

Ir bendruomenė negali veikti, kai žmogus netiki jos pamatais. KTUG labiau galioja taisyklė nepagautas – ne vagis ir nekaltumo prezumpcija, nei griežta vertybinė retorika. Ir apskritai, kalbant apie griežtumą – ten jo nė su žiburiu nerastumėt. Aš esu beveik įsitikinęs, kad bene vienintelis dalykas, ko B.Burgis negalėtų niekaip toleruoti – tai viešo mėginimo išsidergti iš Gimnazijos. Ir jeigu galėčiau lažintis – lažinčiaus, kad būtent taip ir įvyko. Nė lašas mano kraujo netiki, kad užsirūkymas yra visa šitos istorijos esmė. Ir duočiau galvą kirst, kad esmė buvo ne pats veiksmas, o kontekstas, kuriame tai įvyko. Kad problema buvo vieša deklaracija, noras pademonstruoti savo kitoniškumą ar paauglišką maištą, bet jokiais būdais ne pats veiksmas per se.

Direktorius nuoširdžiai mylėjo Gimnaziją. Tai buvo lyg jo vaikas. Tai buvo jo identitetas – Gimnazija jam buvo viskas. Jis mėgdavo pasikalbėti su moksleiviais, jis mėgdavo atskaityti moralą, bet jam visada labiau už viską rūpėjo moksleivių gerbūvis ir tai, kad jie niekada neapsiribotų ties aplinkos (valstybės, šeimos, draugų) jiems diktuojamais lūkesčiais ir eitų kuo toliau. Ir todėl, jeigu moksleivė nusispjovė į šitą bendruomenės mentalitetą – visiškai suprantu, jei direktorius bandė daryti spaudimą, dėl aplinkybių neatlaikė, pratrūko ir smarkiai perspaudė. Ironiška, kad būdamas neeiliniu pedagogu, jis neišlaikė tokio paprasto egzamino, bet tai greičiau dėsningas pavyzdys pasitikėjimo ir laisvės, kurią jis jautė būdamas tarp gimnazistų, nei testamentas jo asmeninėms charakterio savybėms.

Supraskit elementarų dalyką: jeigu Gimnazija neveikia be visokių teisės reglamentų, jeigu ji neveikia būtent iš supratimo ir asmeninės kiekvieno bendruomenės individo narių atsakomybės – pati iš savęs – tai ji neveikia apskritai, nes būtent tokia yra jos esmė. KTU Gimnazija – tai realybėj įgyvendinta libertarinė utopija su praktiškai neegzistuojančia kontrole, bet su bendruomenės nariams natūraliu asmeninės atsakomybės supratimu. Kaip tik todėl ten tiek daug tolerancijos ir vietos įvairiausiems žmonėms, kaip tik todėl esantys už jos ribų negali suprasti, kaip ir kodėl ji veikia ir į viską žiūri mechaniškai. Kaip tik todėl, jos taip nemėgsta pašaliniai ir taip dažnai ieško būdų sau įrodyti, kad Gimnazija nėra puiki. Ir kad ją būtų galima pakartoti.

Bet aš Jums pasakysiu vieną labai paprastą dalyką. Kad ir ką Burgis pasakė ar padarė, kad ir kaip neetiškai jis pasielgė, tiek minėta moksleivė nori ir norėjo būti Gimnazijoje, tiek jos tėvai ėjo iki didžiausių ekstremumų, kad tik ji ten pasiliktų. Gimnazijoje, kuri pastatyta ant tokių, gal ir netobulų, bet veikiančių pamatų. Tai jeigu Jūs juos po plytą išardysit – tai jos ir neliks. Galiausiai, kokio velnio taip spausti ir tiek kovoti dėl galimybės būti institucijoje, kurią Tu viešai dergi?

Visur atsiranda norinčių būti lygesniais už lygius. Ir žinant Burgio idealizmą ir principus, neabejoju, kad būtent taip ir įvyko. Ir aš puikiai suprantu, kad sakyti moksleiviui, jog paskelbsiu Tave nepakaltinamu nėra etiška. Bet B.Burgis to ir nesakė moksleiviui – jis tai sakė pilnai suaugusiam ir už save atsakančiam individui, kokiu laiko kiekvieną Gimnazijos moksleivį.

Žinoma, aš galiu būti neteisus. Galbūt čia kalba idealizmas. Galbūt čia kalba naivumas. Galbūt čia kalba B.Burgio sudarytas įvaizdis, Gimnazijos paliktas įvaizdis. Galbūt tai nostalgija kalba. Galbūt. Bet būtent šie dalykai ir kuria atitinkamą atmosferą Gimnazijoje, būtent šie dalykai ir yra tai, ką karta iš kartos sugebėjo sukurti ir perduoti jos mokytojai ir moksleiviai. Tą patį greičiausiai dabar mėgino sulaužyti keletas labai besirūpinančių savo dukra, tačiau patogiai pamirštančių apie daugybę kitų vaikų, tėvelių.

Tuo tarpu dėl paties B.Burgio – aš jam visvien amžinai liksiu dėkingas. Ir tokiais turėtų jam būti net ir niekada jo nesutikę, pas jį nesimokę ir nieko apie jį nežinoję, nes jei ir nors truputį, KTU Gimnazija su visu savo ir jos direktoriaus keistumu, mūsų mažą šalelę tikrai padarė bent šiek tiek geresnę, bent šiek tiek veržlesnę ir bent šiek vakarietiškesnę. Direktoriui vienaip ar kitaip jau buvo išaušęs laikas palikti Gimnaziją. Apmaudu tik dėl to, kad jis turėjo išeiti tokiomis aplinkybėmis – su daugybe priekaištų ir žeminimo vietoj užtarnautų fejerverkų ir begalinės padėkos. Iš visuomenės. Gimnazistai, tiek esami, tiek buvę, tiek būsimi – B.Burgį visada prisimins ir minės kaip neeilinę asmenybę ir visada bus dėkingi jam už tai, ką jis davė ir sukūrė. Dėkingi jam ir už galimybę pažintį jį kaip žmogų. Dėkingi ir už pagalbą mums tampant Žmonėmis.

 

Pasidalino
Paskutinį kartą redaguota:

35 komentarai “B.Burgis ir KTU Gimnazija: Kodėl?

  1. Viskas labai taikliai ir teisingai.
    Pridėsiu nuo savęs dar kelis momentus apie Gimnaziją („Kurią gimnaziją?“ – „KTU gimnaziją. Tą, kuri yra The Gimnazija ir kuriai papildomo pavadinimo lyg ir neturėtų reikėti“) :
    1. Yra ir man tekę turėti Burgio nemalonės, kai dviese sėdėjom jo kabinete ir aiškinomės, „kas čia nutiko“. Galimai, grėsę pašalinimu. Ir, looking back on it, galbūt pelnytai. Kartą už nepagarbius veiksmus, nors intencijos nebuvo piktos (Giedriau, ir tu tą prisiminti turėtum). Kitą kartą – priešingai, veiksmai lyg ir nebuvo kažkokie labai kenksmingi, bet intenciją Burgis iškart suprato kaip labai maištingą ir destruktyvią (daugiausia sau pačiam). Visus kartus Burgis buvo tiek griežtas, kiek iki tol gyvenime nesu iš jokio suaugusio žmogaus gavęs griežtumo. Tame tarpe ir paaiškinimu, kad Burgis panorėjęs gali sugriauti mano akademinę (ir, suprask, darbinę) ateitį. Nebūtinai per nepakaltinamumą, bet matomai kiekvienam tas paaiškinimas įgaudavo tą formą, kurios tam žmogui reikėjo, kad pajustų įspūdį. Ir visuomet išeidavau prislėgtas, jausdavausi toks kažkoks broken inside, kad kaip aš taip galėjau padaryti, pasišiukšlinti prieš Gimnazijos bendruomenę. Bet visuomet aiškiai suprasdavau, kad jeigu pasakė, kad galiu likti, tai reiškia galiu – reiškia viskas iš esmės yra su manimi gerai kaip su žmogumi ir kad nuo to momento aš toks pats lygiateisis kaip kiti ir tik nuo manęs paties priklauso, ką aš darysiu toliau. Tough love, taip, žinoma – bet net neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei tos tough love nebūtų buvę.
    2. Turbūt vienas iš nedaugelio buvau, kurie iki pat graduation niekada nevartojo alkoholio. Nes tokia taisyklė, ir man tai buvo tam tikras giliai priimtinas dalykas – supratimas, kad jeigu vadini save KTU gimnazistu, tai turi palaikyti tam tikrą standartą sau. Su juodai raudonais pankiškais plaukais, ilgu iki kelių nutysusiu gotyčnu paltu – no problem. Bet negersiu ir nerūkysiu. Kiti tas taisykles suprato kitaip ir kiekvienas sau standartą kėlė kitokį, bet visi suprato, kad standartas kiekvienam kažkoks bent jau tai yra. Ir atsimenu, kaip pikta vienais metais buvo, kai buvo atleista nemažam kiekiui gimnazistų už prasižengimą, kuris neatitiko šio standarto. Jaučiau asmeninę nepagarbą sau, nors niekaip tame įvykyje nedalyvavau, bet vien todėl, kad savo poelgiu jie teršė mano, kaip KTU gimnazisto vardą. Nekonformizmas buvo expected ir netgi skatinamas, bet net ir visiškai radikalios formos nekonformizmas buvo su tam tikrais standartais.
    3. Kai jau baigęs visus mokslus pradėjau dirbti, reikėjo man vienam projektui tokią apžvalgą padaryti, kokias informacines sistemas mokyklos susidiegę, kokios praktikos buvo diegimo metu ir pan. Ir kadangi turėjau laisvę pats pasirinkti mokyklas, tai žinoma, paskambinau pakalbinti ir Burgį. Atsiliepė maloniai, kalbėjo laisvai (skirtingai, negu visiškai kiekvienas kitas direktorius). Bet key moment buvo, kai paklausiau, ar yra informacinė sistema kažkokia kad būtų sekamas lankomumas, žymima kas ten kur kaip atėjo neatėjo, po to tėvai galėtų patikrinti ir pan. Ir Burgis tada labai aiškiai atsakė – „Ne. Ir nebus niekada. Nes čia ne kalėjimas, o mokosi čia ne vaikai ir ne kaliniai, o savarankiški jauni žmonės, kurie patys yra atsakingi matyti prasmę ir motyvaciją eiti ir mokytis“. Ataskaitoje taip ir parašiau: „IS nenaudojama, nes mokinių lankomumas užtikrinamas vidinės KTU gimnazijos kultūros pagrindu“. Tas sakinys iš esmės viską ir pasako apie Gimnaziją. Išorinės priemonės ten nereikalingos – viskas yra pastatyta ant Gimnazijos kultūros. Ir jos negerbimas buvo baisiausias įmanomas įžeidimas visiems kitiems Gimnazistams.
    Viskas. Nostalgijos laikas baigėsi, gaila, neturiu tokio mandro vyno, kaip Giedrius.

  2. Ačiū, Giedriau, kad parašei taip išraiškingai apie tai, ką mums visiems davė Gimnazija ir galimybė pabedrauti su tikrai neeiline asmenybe direktoriumi B. Burgiu. Puikiai aprašei tai, ką dauguma jautėme būdami gimnazijoje!

  3. Burgis viską teisingai susakė, tik jam nieko nereikės dėl to daryti – jos tėvai viską už jį padarė. Ateityje ją prisimins kaip žmogų, nesilaikiusios pasirašyto žodžio, ieškojusios skylių sistemoje ir jų suradusios. Tuo pačiu ir apgriovusi tai, ko dalimi kažkada buvo. Galima girti ją, kad nepasidavė (bet turėtum būti ne gimnazistas), bet kas realiai norės ateityje dirbti vienoje komandoje su ja kur ji neštų nors kiek atsakomybės ? Kas tikėsis, kad įsileidus ją į savo veikiančią kažkokią grupę/įmonę/organizaciją ji padės šiai augti, o ne išduos pasitaikius progai?

  4. mokytojas vulgaris

    Geras postas apie mokyklą. Vien tai, kad baigę mokiniai analizuoja mokyklos problemas, vertina savo ir direktoriaus veiksmus kritiškai, yra didelis pasiekimas. Tačiau didžiausias pasiekimas, kurį suvokiau iš texto, yra sugebėjimas įpareigoti mokinį vertinti galimybę būti bendruomenės nariu. Ostrakizmas efektyvvausia priemonė. Jă atėmė ir manau siugriovė sistemą.

  5. Dėkingi ir už pagalbą mums tampant Žmonėmis.

    Inversiškai žiūrint, tai turbūt be Burgio pagalbos nebūtumėt tapę žmonėmis ?

    Visiškas KTUG sureikšminimas. Pilna mokyklų, kur mokiniai rūko, ir pasiekia lygiai tiek pat, kiek ir KTUG absolventai. Pats žinau tokių, kurie baigia KTUG ir po to pradeda rukyti, bet tik rukyti, nusipirkt tai nesugeba.

    Apgailetinas straipsnis, kaip ir Jūs pats, Autoriau.

    • Giedrius Alasevičius
      Giedrius Alasevičius

      Na, jeigu pasirodė, kad bandžiau pasakyt, jog KTU Gimnazija tokia yra vienintelė – tai atsiprašau. Bet aš rašiau, kokia ji yra, nes tai žinau. Visiškai įmanoma, kad panašių eksperimentų esti ir keletu daugiau. Visgi yra ir Licėjus, ir Balčikonis, bet kaip ten yra konkrečiai – aš nežinau. Kitąvertus, kaip yra daugybėje kitų Kauno mokyklų – tai tą tikrai puikiai žinau.

      • Kaip ex-liceistė galiu patvirtinti, kad didžioji straipsnio dalis (išskyrus, žinoma, Burgį) yra labai artima ir man. Licėjus buvo viena geriausių patirčių mano gyvenime, vieta, be kurios tikrai nebūčiau toks žmogus, koks esu dabar. Ne mokyklos vardas yra svarbiausia, o būtent bendruomenė. Tikriausiai retas moksleivis Lietuvoje gali pasigirti itin šiltais ir draugiškais santykiais tiek su bendramoksliais, tiek ir mokytojais, kurie net ir baigus mokyklą nenutrūksta. O pati mokykla lieka tarsi antrais namais, apie kuriuos negali negalvoti be nostalgijos.

        • Giedrius Alasevičius
          Giedrius Alasevičius

          Labai džiaugiuosi, kad yra daugiau tokių vietų Lietuvoje. Galbūt dėl šios priežasties, nepaisant to, kad su Licėjumi KTUG visada lyg ir neoficialiai „varžydavosI’ – kažkaip net ir nepažinus atrodė, kad tai turėtų irgi būti sava mokykla. Pažinti neteko, bet visada taip įsivaizdavau 🙂

  6. Giedriau, va tokie įrašai ir tekstai kaip tavo… Yra TIKRAI verti dėmesio. Tikrai. Labai patiko skaityti, nors su Burgiu susidūriau tik vienoje Tikimybių matematikos paskaitoje (beje, labai fantastiškoje). Koks šimtas balų plius, kartu, už grafiką. Nuostabu 😀

    Keliauju ieškoti šiame puslapyje prenumeratos laukelio. Jei nerasiu – gausi nuo manęs, kaip Debesylos autoriaus, pylos. Tikiuos rasiu! C:

    Ačiū, Giedriau!

  7. Kęstutis Tamašauskas

    Vienas žodis: susijaukiau. Ne dėl to, kad vos ne visuotinės paniekos Direktoriui akimirkomis būčiau nors truputį suabejojęs B.Burgiu. To ir nebuvo. Net pats antausių bei šnypštimo pakampėse susilaukiau. Man tiesiog gėda už tuos visąžinius, dar prieš kelias dienas čia teisusius bei mokinusius – kaip auginti ir auklėti. Kad juos kur sssūbinė,- kasdien vis leidžiančius kartelę žemyn. Geriau jau vienišium būt, nei tos amorfinės masės, įžūliai save vadinančios visuomene, dalimi. Giedriau Alasevičiau, tai ne berniuko emocijos, tai tikro Vyro žodis. Ačiū!

  8. Dėkui, Giedriau, už taip gražiai sudėtas mintis ir galimybę nors keliom minutėm vėl sugrįžti į man taip pat vieną gražiausių periodų. Ir labai smagi bei teisinga yra grafa apie nuomonę apie Burgį. Ačiū!

  9. aciu uz straipsni…patiko..matomai Burgis zinojo kaip aukleti berniukus, su mergaite nepavyko…manau kad jam atejo teisetai laikas zu toki elgesi ir teisme atsidurti

  10. „Ir aš puikiai suprantu, kad sakyti moksleiviui, jog paskelbsiu Tave nepakaltinamu nėra etiška. Bet B.Burgis to ir nesakė moksleiviui – jis tai sakė pilnai suaugusiam ir už save atsakančiam individui, kokiu laiko kiekvieną Gimnazijos moksleivį.“

    O koks skirtumas, ar moksleiviui, ar bet kam kitam? Argumentas „daryk kaip sakau arba aš išgalvosiu tau psichinę ligą ir sugadinsiu gyvenimą“ nėra etiškas beveik jokiomis aplinkybėmis. Čia jau labiau mafijos bosą primena nei mokyklos direktorių ar bendruomenės įkūrėją bei simbolį. Ir tada net keista, kaip galima būti prieš merginos tėvų pasirinktą teisinį kelią, bet neprieštarauti tokiems irgi teisinio pobūdžio grasinimams, tik kad direktorius dar grasino ir falsifikuoti duomenis apie kitą žmogų.

  11. Man dėstė Burgis, tuo metu, kai studijavau KTU, pries daug daug metu, aukštąją matematiką KTU. Mūsų fakultetas tuo metu buvo įsikūręs vadinamose Statybos rūmuose, studentu miestelyje, kurių antrąjame aukšte ir bazavosi tuo metu (kol dar neturėjo savo atskiro pastato), ir KTU Gimnazija. Dažnai susidurdavau ir pats su gimnazistais, kadangi kai kada tekdavo kirsti jų „teritoriją“ einant i kai kurias auditorijas – ilgą koridorių, kuriame ir vyko visas jų gyvenimas, taigi, galejai stebeti, kad mokytis jiems iš tiesų nėra lengva, tačiau dauguma manau didžiavosi tuo, kad ten mokosi. Praėjus daug dešimt metų po studijų baigimo, kaip bebūtų keista, as vienintelį Burgį prisiminiau iš visų dėstytojų, gal dėl jo mokejimo betarpiskai bendrauti su studentais, aštraus proto, ir tam tikro, kitokio požiurio į žinių siekimą. Jis turėjo savų keistenybių, galima tai pavadinti escentriškumu, tačiau buvo mėgiamas ir gerbiamas KTU studentų, kam dėstė. Tai manau tikrai daug pasako. Manau, kad toks ir turėtų būti mokytojas, dėstytojas.
    Gerai prisimenu savo pirmąją dieną KTU. Mums pasakė – čia jums ne be mokykla, jūsų niekas negainios, paskui nevaikščios ir nekontroliuos kaip vaikus, nesakys ką jūs privalote daryti, į paskaitas per prievartą varu nevarys, ir atsiskaityti neprasys už nelankymus. Visa tai preziumano, kad mes tikimės, kad jus turite asmenines atsakomybės jausmą, o svarbiausia – žinot ko čia atėjot ir ko siekiat. KTU Gimnazija, manau labiau primena jaunesniuosius studentus, nei tipišką mokyklą, savo dvasia ir morales normomis sako – jus žinot ko čia atėjot, ir jus turite gerbti mokyklos moralės kodeksą ir tvarką.

  12. Ačiū už puikų, objektyviai parašytą straipsnį. Tikiuosi, kad buvusių ir esamų KTU gimnazijos auklėtinių palaikymas padės atsilaikyti B.Burgiui. Aišku tai, kas vyksta yra didžiulė neteisybė. Tačiau gaila, bet žodžiai teisingumas ir teisėtumas niekad nebuvo sinonimai. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės.

  13. Visgi, koks bebūtų „didis“ šis direktorius, jo gąsdinimai sugriauti jaunam žmogui gyvenimą ir ypač grąsinimai paskelbti psichiškai neįgaliu, nepakaltinimu, man nubraukia jo visą „unikalumą“, ir „nepakartojamumą“. Su jokiais žmonėmis taip bendrauti mažų mažiausiai nepadoru, o su žmonėmis, kuriems turi galią ir įtaką- netgi nusikalstama.
    Straipsnis labai įdomus. Pagarbiai.

  14. Labai grazus textas ir everything… Bet kai gyveni siltnamyje, tai pradedi pamirsti, kad egzistuoja gyvenimas uz jo ribu. Pradedi neadekvaciai vertinti aplinka ir ivykius. Teisinti ir pateisinti, kad ir kaip subtiliai viskas aprasyta, bet per daug akivaizdu. (Cia skirta gimnazistui, teksto autoriui.) Nemanau, kad sioje istorijoje yra bent vienas laimetojas. Pralaimejo visi, bet labiausiai Burgis, nes mergaitei dar visas gyvenimas pries akis. Jei mineta mergaite supras kas yra svarbiausi prioritetai jos gyvenime – viskas bus ok. O ponui Burgiui jau „viso gero“, nes jo poegis buvo neadekvatus jo kalibro statusui ir pareigoms. Jo poegis buvo zemesnis, nei galejo sau leisti net pacios blogiausios mokyklos direktorius. Jis pasielge, kaip taxistas ar santechnikas. (nenorint izeisti minetu profesiju). Viskas susideda is smulkmenu ir paprastu dalyku, kuriu gerbiamasis direktorius budamas toks maksimalistas, taip ir gyvenime ismokti nesugebejo. T.y laiku sustoti, kritiskai ivertinti situacija ir suprates, kad esi neteisus – atsiprasyti. That’s all folks 🙂

  15. Turbūt turėčiau pradėti nuo to, kad neesu KTU Gimnazijos mokinė ir ja nebuvau. Bet ši istorija mane tikrai sutrigdė. Turiu nemažai draugų kurie mokosi KTUG ir kuorie jau ją baigė, tačiau ne girdėjau nei vieno, kuris keiktų šią bendruomenę. Tuo labiau, nuo pat šio kipišo pradžios man buvo aišku, kad šiuo atveju neteisi buvo mokinė, pažeidusi taisykles. Neteisinu B.Burgio, nes pasiielgė ne etiškai, tačiau pažiūrėkim iš kitos pusės: gimnazistė ir jos tėvai patys išprovokavo tokią nemalonią situaciją. Kodėl gi vaikinas nesipriešino pašalinimui? Todėl, kad Jis SUVOKĖ savo KALTĘ ir suprato, kad jis turi nešti atsakomybę už savo poelgį.

    Ačiū autoriui, kuris nepagailėjo savo laiko ir atvėrė daugumos akis.

  16. Nesu net kaunietis, tai nežinau nieko apie KTUG ar B.Burgį asmeniškai. Ačiū už straipsnį, kuris tai nušviečia. O gal dėl to, kad esu emociškai nesusijęs su šia istorija, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
    a) Įrašai taip ir nepateikti. Nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo.
    b) Įrašų nutekinimas žiniasklaidai nepadeda nešališkam teismo procesui, o tai irgi rodo prastą merginos ar jos tėvų savimonę.
    c) Jei buvo pasiektas susitaikymas, sumokėta prašoma suma pinigų, kuri tikrai ne menka. Tai kodėl jis vis dar tampomas?
    d) Jei šie įrašai tikri, tai tikrai blogai yra tai ką jis darė. Bet atsižvelgti reikia į c) punktą. Žinau gerai kaip mokyklose dabar elgiasi vaikai ir tos žinios koreliuoja su tuo, kad jų neįmanoma paveikti niekaip. Man susidaro įspūdis, kad gąsdinimais B.Burgis bandė kažkaip iškrapštyti tą merginą iš gimnazijos, nes vargu ar yra kitų būdų. Jei jam nepavyko, tai reiškia, kad rūkyti ir daryti ką tik nori gali visi moksleiviai. O tai tiesiog destruktyvu.
    e) Ar kas nors įrašinėjo, ką ta mergina pačiam B.Burgiui pasakė? Gal ten tekstas buvo dar baisesnis, tik įrašo nėra? Gal jo žodžiai buvo reakcija į ką nors dar baisesnio? Spekuliuojame nežinodami faktų ir net nežinodami vienos pusės versijos, nes B.Burgis apie tai tyli (ir mano nuomone gerai daro).

  17. Ačiū, teksto autoriau, už tai, kad Jums taip pat skauda, liūdna ir neramu dėl KTUG, jos bendruomenės ir p. B.Burgio likimo. Žinoma, nuomonių yra visokių, tiesa turėtų būti viena, bet kokia ji ta tikroji? Faktas, jog tokių asmenybių kaip p. B.Burgis taip reta. Tegul pavydi tie, kuriems neteko jo pažinti, bet drįsta jį vertinti pagal lietuvišką spaudą ir komentarus. Man baisu yra tai, jog šiandienos žiniasklaidai visai nerūpi, ką ji duoda visuomenei – tiesą, sensacijas, nėra jokios atsakomybės, garbės, tiesos siekimo. Panašu, jog žurnalistai neturėjo gero, atsakingo, vertybes turinčio, stipraus direktoriaus. Kaip galima rašyti visus šiuos straipsnius išklausius tik vieno vienintelio liudytojo? Negi direktorius tris kartus kalbėjo monologu? … Negi kita pusė neturėjo kada įsiterpti?…
    Man net įdomu, ar nors vienas žurnalistas galėtų ramia sąžine rašyti be analizės, jei jis būtų mokęsis tokio lygio ( ne mokslo, o atsakomybės ir siekių prasme) mokykloje.
    Ačiū KTUG Alumni bendruomenei, jog net ir senai baigę šią mokyklą, Jūs palaikote stiprų ryšį. Naujo direktoriaus rinkimai, kuriuose dalyvavo toks gausus būrys jau baigusiųjų, mane dar kartą įtikino, jog bendruomeniškumo jausmas yra tikras, direktoriui pavyko sukurti tai, kas yra išskirtinio. Gimnazistai visam gyvenimui turės brangų savo mokyklos prisiminimą. Linkiu stiprybės direktoriui ir visai bendruomenei.

    • Pašalieti, jei mokeisi toje gimnazijoje, puoselėji jai jausmus iš didžiosios raidės, tuomet ir rašai G( lygiai kaip Mokytojas, Direktorius ar bet kas kitas). Rašyti g klaida nebūtų irgi, o tamsta, matosi, rašyme toliau metinių ataskaitų toliau nepažengėt.

  18. Ačiū už tekstą. Gaila, kad jį radau tik dabar. Jis tikrai padėjo bent kiek aiškiau suvokti (tiksliau – pajusti) Gimnazijos dvasią. Nors tikrai nemanau kad ją iki galo suprantu. Ir dar labai įdomu, ar kito TAI laike? Juk 25 metai praėjo. Gyvenimas ir žmonės keitėsi.

  19. Ačiū autoriui.Labai aktualus straipsnis,kai šiuo metu,paauglių pareigos ir atsakomybės jausmas paliekamas užribyje.Sėkmės ir geros kloties Direktoriui ir visiems KTUG gimnazistams.

  20. Linkiu tiems, kurie nesupranta šios situacijos, patylėti ir pajausti …
    Pažįstu B. Burgį ne kaip Gimnazijos Direktorių, bet patikėkite, vis tiek žinau, kad Jis yra Dievo dovana kiekvienam moksleiviui.
    Buvusi Licėjaus moksleivė 🙂

  21. Gal kiek issipletei, bet esme isdestei is visu pusiu. Tikrai tokia gimnazija buvo nuo pirmu jos metu. O ar ji issivalys ir tokia liks ateityje, priklausys nuo bendruomenes. Nes tai ko neisbaige direktorius-gali padaryti bendruomene

  22. puikiai isdestytos mintys. Gimnazijoje nesimokiau,- ne tas laikmetis. Bet KTUG mokesi viena is mano atzalu. Kita ten patekti nesugebejo. Bet ne apie tai. Vaiksciodavau i „tevu susirinkimus“ ivairiose mokyklose, gimnazijose. Vengdavau tos prievoles, nes vis tekdavo klausytis pedagogu priekaistus ir moketi visokias rinkliavas. Dazniausiai ipusejus „susirinkimui“ palikdavau auditorija. Bet i KTUG visada vykdavau ne kaip i „tevu susirinkima“, o kaip i susitikima su Direktorium, su Mokytojais, kurie nezerdavo priekaistu, nereketuodavo rinkliavomis, o vis klausdavo kokiu pasiulymu, pastabu, pageidavimu turime Gimnazijai.
    Direktoriaus buvo galima klausytis ir klausytis… kalba inelektuali, lengvai emocinga, sutelkianti visa pagarba auditorijai, o ne sau, ko nepasakysi apie kitas Kauno mokymo istaigas.
    Ir pabaigai. Jau apie 10-15 metu matesi, kad ministerija ir svietimo skyrius baisiai norejo isspirti Burgi ir „suvalgyti KTUG savo reikmems“.

  23. Atmetus panegiriką gimnazijai, tai pateisini tokius grasinimus? Nu nu…
    „Kitąvertus“ rašosi be ą nosinės ir atskirai. Lietuvių ten nelabai moko?

  24. Autoriau, ačiū už grąžintus prisiminimus ir taikliai sudėliotus taškus ant i. Prieš dvidešimt kelerius metus aš taip pat myniau KTUG slenkstį. Visada didžiavausi ir tebesididžiuoju tuo, kad įstojau ir baigiau būtent šią mokyklą. Ir jos indėlis į mano gyvenimą neišmatuojamas… Tik tas, kas pats turėjo sąlytį su gimnazijos vidine erdve supras KAS NUTIKO ir kaip giliai išties įžvelgta autoriaus…

    Piktžoles jau pirmoje laidoje iš gimnazijos rovė su šaknimis. Rovė tam, kad liktų erdvės netrikdomiems blogų pavyzdžių skleistis kitiems. Tada jokių sutarčių nesirašėme, bet prisidirbėliai važiavo namo. Direktorius buvo kietas, kartais net tiems gabiesiems nesuprantamai aštrokas bei kalbantis aukštomis materijomis, tačiau tėviškas, globėjiškas ir teisingas. Baudė teisingai.

    Ir vienintelė mintis, užplūdusi perskaičius „grėsmingąsias kalbas“ – kokia sunki ir nedėkinga pedagogo profesija arba kiek reikėjo „pastangų“ įdėti, kad šitaip iš pusiausvyros išmušti tokį dalykišką ir išlaikytą pedagogą…

    Mums, tie kas jį pažinojo, tokių minčių kaip kad „už ką jį aukština“ nekilo ir nekils. TAIS laikais sukurti tokią mokyklą buvo žygdarbis. Ją puoselėti 25 metus – antras žygdarbis. O jeigu tokia nueito kelio kaina, tai juo labiau… Kaip ten besibaigtų ši istorija, norėtųsi pasakyti: Direktoriau, mūsų širdyse yra ta tiesa, kurią mes išsinešėme iš gimnazijos… Taip svajojau dar kartą su Jumis padeklamuoti Kudirkos eiles, taip, kaip tą pirmąjį gimnazijos rugsėjo pirmosios rytą – iki šiol tebeskamba ausyse „vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi“. Linkiu, kad ta atgimimo akimirka kuo greičiau išauštų…

  25. Deja, neteko man asmeniškai pažinti gimnazijos idilės, kaip ir paties direktoriaus. Nors ne kartą, KTU studentų pokalbiuose buvo linksniuojama Bronislovo Burgio pavardė 🙂 kaip ir tikriausia ne kartą prasilenkdavome su juo „Radistuose“ 🙂 tuomet man (mums) jis buvo tiesiog direktorius, na gal kažkam ir „kirvis“ 😉 per tikimybių teoroją 😀
    Bet vėliau, visą laiką, kirbėjo mintis, kad negali „kirvis“ tiek laiko būti direktorius 😀
    Ačiū autoriui už išsamų gimnazijos portretą, jis daug ką paaiškina 🙂 ir netik apie KTUG – jis paaiškina kokioje aplinkoje mes randamės 🙂
    „jeigu Gimnazija (bendruomenė) neveikia be visokių teisės reglamentų, jeigu ji neveikia būtent iš supratimo ir asmeninės kiekvieno bendruomenės individo narių atsakomybės – pati iš savęs – tai ji neveikia apskritai, nes būtent tokia yra jos esmė“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*