Niekam neįdomios kiemo muštynės

Kai 2013-aisiais rinkausi temą savo bakalauro baigiamajam darbui – nuomonės lyderių įtaka Seimo rinkimų rezultatams – tikrai negalvojau, kad jau po keleto metų viskas taip pasikeis. Kairieji, taip pat ir marginalai, tada neturėjo rimtų, savo mintis sugebančių sutalpinti į mažiau nei 18 lapų, nuomonės lyderių ar visiems girdimų balsų, todėl tada atrodė, jog yra tik viena stovykla – dešinieji t.y. Andrius Užkalnis, Algis Ramanauskas, Mykolas Kleckas, kurie, nors ir agitavo už skirtingas partijas, sutarė, jog LRLS ir TS-LKD yra vienodai šaunios.

Visa tai tęsėsi ir po rinkimų – būdami opozicijoje LRLS ir TS-LKD šalininkai ir toliau galėjo pliekti savo oponentų vapesius, neveiklumą, o prezidento rinkimų kampanijos metu aukštinti Dalios Grybauskaitės gydomąsias galias.

Tačiau viskas pasikeitė sužinojus EP rinkimų rezultatus. Antanui Guogai kaip niekad magėjo tolimi keliai, todėl jis apkeliavo visą Lietuvą, Petras Auštrevičius savo galimybę kandidatuoti iškeitė į taip niekad tiesiogiai ir neišreikštą geležinės ledi palaikymą, o kitos partijos ir jų kandidatai (išskyrus LSDP su Z. Balčyčiu priešakyje) buvo visiškai nematomos. Staiga LRLS tapo TS-LKD lygia ir, priešingai nei pastarieji, augančia jėga.

Tai, kad kairiajame internetiniame kieme vis dar nebuvo su kuo rimtai susipliekti, o dešiniųjų smėlio dėžėje abiejų daugiabučių vaikai pasijautė vienodai stiprūs, lėmė neišvengiamas peštynes, kurios įsiplieskė artėjant savivaldos rinkimams ir nurims nebent LRLS ir TS-LKD sugebėjus sudaryti valdančiąją daugumą 2016 m. išrinktame Seime.

Vaikai pešasi ir traukia vis juokingesnius argumentus – štai liberobliai jau sugebėjo pritraukti visus prie tvoros budėjusių ir prieš skiepus rėkaujančių būrų balsus, o konservatnikai savo nepaliaujamomis patyčiomis baigia sunaikinti visą jaunuolių kartą (beje taip padėdami savo priešams Vilniuje ir Kaune išspręsti vietų vaikų darželiuose problemą). Tačiau ar tai kam nors, išskyrus juos pačius, įdomu? Ar tikrai grotženkliai, memai ir sekėjų skaičius lems, kurios partijos lyderiui atiteks išsvajotasis premjero postas?

Kaip pavyzdį pateiksiu Skirmanto Tumelio rezultatus 2012-ųjų Seimo rinkimuose. Nors jį rėmė krūva dešiniųjų nuomonės lyderių, kurių auditorija grubiais skaičiavimais tada siekė apie 100.000 žmonių, jis gavo tik kiek daugiau, nei 1600 pirmumo balsų. Todėl akivaizdu, kad šis liberoblių ir konservatnikų konfliktas rinkimų baigčiai turės tiek pat įtakos, kiek kiemo muštynės turi įtakos miesto gaujų karui.

Šie pykčiai, komentarai ir sąmokslo teorijos yra įdomios tik patiems konflikto dalyviams – nors jaunuoliai jaučiasi tikrais global shaper’iais, jų vardų tikriausiai nežino 95% ginamame daugiabutyje gyvenančių tėčių ir mamų, t.y. partiją atstovaujančių Seimo narių. Tačiau yra keli mušeikos, kuriuos žino visas rajonas. Jei jie sugalvotų pasiskųsti tėveliams – pastarieji gindami įžeistą vaikučių garbę gali ir nebenorėti dirbti kartu. To pasekmės – vyriausybė, kurioje ir vėl kas nors pamiršta, kuriai ministerijai vadovauja…

#ačiūKubiliau

Pasidalino
Paskutinį kartą redaguota:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*